keletas įdomesnių faktų

• numynėm 1'150km
• viso minta 94h
• kelionės kaina - mėnesinis atlyginimas
• matyti puffin'ai (tokie iš paveiksliuko juokingi paukštukai) - 0
• žuvėdrų atakos - 1
• šilti vasariški rytai - 3
• dienos neišlendant iš palapinės - 1

namo su šypsena

Keliamės anksti ir minam į oro uostą. Mus lydi nuostabus rytas su raudonu lyg verkiančiu dangumi, o mes džiaugiamės mintimi, kad netrukus paliksim šį kraštą. Pasirodo dviračiams supakuoti reikia beveik tiek pat laiko, kiek ir išpakuoti, tad į check-in braunamės be eilės, nes bijom, kad dviračiai vėl gali likti oro uoste (jų rezervacijos vėl nepatvirtino).

Stokholme įsitikinam, kad su bagažu viskas tvarkoj, ir ramiai sau sėdam į autobusą vežantį mus centro link. Centre mus ištinka šokas, nes po Islandijos ramybės čia be proto daug žmonių ir be proto daug triukšmo. Vis savęs klausiam, kaip žmonės čia gali gyventi. Be to, saulė ir šiluma taip pat išvargina, tad netrukus prasideda gana sunkios supermarketo paieškos, kur už padorią sumą galima įsigyti vandens.

Vėliau sėkmingas skrydis namo ir Ežys, kuris mus pasitinka. Jis pasakojo, kad krepšinio čempionato proga visus praeinančius link atvykimo salės pasitinka video instaliacija su bangą darančiais sirgaliais. Skrisdami atkreipkit dėmesį, nes mes to nepastebėjom ir manom, kad pastebi tik laukiantys, bet gi ne jiems tai skirta :)

nuotraukos kada nors papildys internetinius albumus arba šitą blogą. dar nežinau kaip pasielgsiu. o kol kas mėgaujamės vasara Lietuvoje :)

idilė

rugpj 25
visą rytą lyg niekur neskubėdami skaitom vakar sename knynyge pirktas knygas (naujų neįmamona nupirkt). į vakarą susipakuojam šmutkes ir keliaujam link paskutinės nakvynės vietos, už kurią sumokėjom pačią pirmą dieną, nes jų storage room norėjom palikt dviračių pakavimo dėžes. minam 50km ir prieš pat pabaigą mus dar bando nupūsti. deja nepavyksta ir aplenkti vienų tokių pačių link namų traukiančių dviratastų sėkmingai pasiekiam kempingą ir pavakarieniavę gulam miegot.

sostinės įdomybės

• Nacionalinė meno galerija - free admission - įspūdinga Louise Bourgeois paroda KONA / FEMME
• Nacionalinis muziejus - be pažymėjimo įleidžia studentus su nuolaida, bet tiesiog per daug info vienoje vietoje
• Parkai ir skvereliai su paminklais
  
• Daug brangių parduotuvių
• Vis dar geros, didelės ir skanios Snuthur bandelės sunkiai randamoje Bakari

auksinis žiedas baigiasi sostinėje

nustojus lyti sukam link Thingvelir ir apžiūrėję ala jų seimo susirinkimo vietą, skubam į sostinę. apsistoję kempinge dar prasukom ratą po miestą ieškodami naktinio gyvenimo įdomybių

97km per dieną

N(eb)ėra kur skubėti.

Rugpj20
Gulfoss ir geysir. Vienišas stebėtojas per webcam'ą gavo krabukų šokį.
Įspūdinga stebėti žioplių minią, būti kartu su ja ir joje laukti kol geizeris vėl išskleis mėlyną burbulą ir šaus į dangų.


Rugpj21
Dienos tikslas įvykdytas: išbandytos natūralios garinės pirtys. Į pirmąją Mindė įšoko ir, dėl kažkokių mįslingų, bet labai lengvai nuspėjamų priežasčių, iššoko lauk. Lolai užteko ir vėsesniųjų pirčių. Atsipalaidavimas puikus.
Laiko daug, kilometrų - mažai, tad niekas niekur neskuba :)

lietus

lyja. gulim ir nieko neveikiam. net knygos neturim, tik islandišką žurnalą su daug paveiksliukų

Trolių kalnai

rugpj 19
Visą dieną vaikščiojom po trolių kalnus ir grožėjomis "smirdukais"

Ežerai ir troliai.

Rugpj16
Visą dieną šiknoj (alpinistiniu žargonu, žinoma). Matomumas gal kokie 100 metrų, bet kur žiūrėsi - ar į priekį, ar į kairę, ar aukštyn, ar žemyn - visur tas pats debesis. Ir apskritai visur tas pats. Nors po karštos vonios jau niekas nebebaisu.
Aukštis 560 metrų, Kjolur kelias šalia vieno iš didžiausių Islandijos ežerų Blöndulón.
55/5

Rugpj17
Tarkų tarka iki pat Hveravellir karštinių.Gerai tai, kad pagaliau pasimatė aplink visą laiką plytėjusios pievos. Rytojaus dieną planuojama traukti prie ledyninio ežero.
40/4

Rugpj18
Rytojus išaušo, bet keliautojai iki ežeriuko per tarką nedatraukė. Užtat matė iš aukštai. Ir tarka juodai užkniso. Kraštovaizdyje vulkanus pakeitė kalnai.
Kryptis - Kerlingarfjöll (kalnų masyvas). Sakė, gal liks porai dienų pasivaikščioti, priklausomai nuo oro. O kalnas, pagal legendą, iš tiesų yra nuo tekančios saulės pasislėpti nespėjusi ir todėl į akmenį pavirtusi moteris trolė.
40/5

tiesioginis eteris - zolines arba penkiolikta diena

rašom tiesiai iš vietos - radom 15min nemokamo interneto.

Orai musu nelepina. Šiandien vėl pusę dienos (30km) prieš vėją, likusi pusė bus į kalną, bet pavėjui. Tuo ir gyvenam. Bet užtat prisižiūrim visokių krioklių ir kriokliukų, upių ir upelių. Mindei vis knieti visuose juose pažvejot.

Siunčiam visiems linkėjimus. Esam gyvi sveiki ir laimingi, šiek tiek atvėsę ir pavargę. Bet nėra to blogo, kas nesibaigtų kava (kuri čia pusiau nemokama) degalinėj ar kavinėj ir didele porcija bulvyčių fri (pigiausias ir geriausias maistas kol kas).

Papildymas
Vienas kalnas buvo įveiktas 08/14, kitas - 08/15. Na gerai, ten perėjos. Bet liko dar du kalnai.
Kelias vis dar A1; iki jo pabaigos liko dar apie penkiasdešimt kilometrų. Paskui prasidės kelias, labiau pritaikytas 4x4 automobiliams, o ne dviračiams.
Užtat kol kas - legalus campinimas kultūrkėj@Hunaver, nakvynė - ant scenos .
63/4,5 ; +4C

už praėjusias dienas

Rugpjūčio 10 dieną įvykdyti du pasiekimai: nukeliauta į šiaurę (66° šiaurės platumos) ir prasuktas 500 km skaitliukas. Užtai ir vakarienė šventinė - kisielius!
Arkties vandenynas mėlynas mėlynas ir vilioja lyg Adrijos jūra. Tik temperatūra skiriasi.
76/5,5

11
Prasukus penkis šimtus kitą rytą galima pakeist stiliuką ir dieną pradėti kava su šviežiomis bandelėmis. Paskui, pasimėgavus saule, smilgomis, pievomis ir upėmis, vakarienei (bei kitos dienos pusryčiams) prisižvejoti upėtakių ir, iki pat Akureyri, tarti griežtą "NE" košėms ir makaronams.

12
Toliau situacija vis gerėja - 1 kelias geresnis nei buvo pietuose ir minti juo ne taip jau blogai, nakvynei surasta puiki vieta (tokia puiki, kad prieš miegą galima pagulėti karštoje vonioje), o kitą dieną laukia muziejai.
60/4

13
Diena Akureyri, lašišų žvejyba
14
Vieną kalną mes padarėm. Nakvynė ant perėjos. Šalta.

Aisbergų nėra.

rugpjūčio 8
Lola ir Mindė apžiūrinėjo turistų lankytinas vietas. Įspūdžių įvertinimas: kai tave atveža, įspūdis būna 'pf'. Kai atmini pats, jautiesi lyg gavęs prizą.
64/4,5

rugpjūčio 9
jie artėja prie šiaurės. Kad ir ką sufleruotų pavadinimas, Asbyrgi aisbergų nematyti. Bet jau sienų gražumas!.. Detifoss krioklys nerealus, beveik pačiupinėt galima.
Vakarienei rado grybų. Mažai.
+9C. 62/5,5

Teleportas.

Po vėjuotų ir smėliuotų dienų ateina ilgos dienos, kuomet iš saulėtų kalnų teleportuojamasi į apniukusias apylinkes. Šįkart tos apylinkės buvo prie Mývatn ežero:


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Ežero apylinkės jau turėtų būti pradėtos tyrinėti.
Teleportacijos kaina - dvi nukepusios nosys, dvi poros vėjo nugairintų žandų.
Vakarienė prabangi - dešrelės!

Truputį apie smėlį.

rugpj 6
Ilgą laiką maniau, kad smėlio audros kyla tik dykumose. Na, dar ir labai smėlėtose vietose. Tuo tarpu Islandija man niekad neatrodė nei labai smėlėta, nei apskritai dykuma. Bet, pasirodo, smėlio audros joje kyla.

Po vienos tokios Lola pranešė, kad užstrigo Sprengisandur kelio viduryje. Atgal važiuoti nesinori, o ir neįdomu, bet į priekį nėra kaip. Reikės kažkaip ieškoti kito kelio, nes į šiaurę tai norisi.

Truputį apie vėją.

rugpj 5
Labai norėtųsi nuo kalno riedėti, bet neišeina, nes F26 kelyje rekomenduojamas greitis - 46 km/h.

Šiandien vėjas toks, kad dviračiu važiuoti neina. Tik jį stumti (o kokiu keliu juos stumia galite pamatyti žemiau esančiame žemėlapyje. Žalia rodyklėlė rodo jų vakarykštę buvimo vietą).
Þórisvatn ežere bangavimas toks, kad ežerėlis panašesnis į jūrą nei į ežerą. Vaizdai vis dar pasakiški, o keliautojai sveiki, gyvi, laimingi ir pavargę.


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Dvelkia kalnais.

Rugpjūčio 3-ji:
Keliauninkai lavos laukus ir pievas su jose besiganančiomis avimis iškeitė į kalnų dvelksmą tiesiai į veidą. Dvelkė stiprokai, vidutiniškai 9,8 km/h greičiu, todėl per šešias valandas buvo įveikti tik (o gal "net"?) 56 km. Kol kas tai - sunkiausia diena. Tikėkimės, kad sunkesnių ir nebus.


Šiandien:
miegas tik paryčiais. Vis tas vėjas. Bet yra ir šviesioji pusė - vaizdai pasakiški, o kažkoks vokietis pasiūlė baisiai naudingą kelio nukirtimą.
45 km per 4 valandas.
Pagal atsiųstus duomenis, jie yra Langmalaugur, bet google maps'ai man tvirtina, kad tokia vieta neegzistuoja. Remdamasi savo pačios įvykdytais filologiniais tyrinėjimais sprendžiu, kad jie yra Langá upės baseine (medalį man už konkretumą!).

Žiema rugpjūtį.

08/02
Dieną lauke +13C, naktį - +3C. Vėjas priešinis, bet per penkias su puse valandos 77 km sueina, o ir tris dviračius aplenkti pavyksta. Nuvažiavus juos pasitinka netikėtas siurprizas - karstiniai!
Lola su Minde jau išbandė ir islandiško maisto pirkimą, nors dar atsiliepimų apie jo skonį negirdėjau. Bet iškėlė klausimą kaip vietine kalba ryklys. Įtariu, kad gal prisipirko ryklienos.

Šiandien jie aukštumose.

Pradžia

liepos 31:
Brangieji dviračiai nebuvo garantuoti, ar kas nors norės juos skraidinti iš Vilniaus į Kopenhagą. Vilniaus oro uosto darbuotojai irgi nebuvo itin entuziastingai nusiteikę jų atžvilgiu, bet (ačiū lėktuvo įgulai!) dviračiai į lėktuvą pateko ir į Kopenhagą nuskrido.

Skrydžiu iš Danijos į Islandiją dviratukai irgi nesimėgavo, nes oro uoste jų dėžėje kažkas pramušo dugną. Bet skrydį jie atlaikė ir nepražuvo.
Per dvi valandas surinkę dviračius Lola su Minde nuvažiavo visus tris kilometrus.

Rugpjūčio pirmosios pasiekimai:

• 5 valandos miego, o po jų - 5 valandos mynimo,
• fumarolės ir šen, ir ten,
• įveiktas tiltas tarp dviejų žemynų,
• stovyklavietė prie vandenyno,
• neblogas oras,
• apytikslė buvimo vieta šiaurės pietūs (kas turėtų reikšti Islandijos pietinę pakrantę).