namo su šypsena

Keliamės anksti ir minam į oro uostą. Mus lydi nuostabus rytas su raudonu lyg verkiančiu dangumi, o mes džiaugiamės mintimi, kad netrukus paliksim šį kraštą. Pasirodo dviračiams supakuoti reikia beveik tiek pat laiko, kiek ir išpakuoti, tad į check-in braunamės be eilės, nes bijom, kad dviračiai vėl gali likti oro uoste (jų rezervacijos vėl nepatvirtino).

Stokholme įsitikinam, kad su bagažu viskas tvarkoj, ir ramiai sau sėdam į autobusą vežantį mus centro link. Centre mus ištinka šokas, nes po Islandijos ramybės čia be proto daug žmonių ir be proto daug triukšmo. Vis savęs klausiam, kaip žmonės čia gali gyventi. Be to, saulė ir šiluma taip pat išvargina, tad netrukus prasideda gana sunkios supermarketo paieškos, kur už padorią sumą galima įsigyti vandens.

Vėliau sėkmingas skrydis namo ir Ežys, kuris mus pasitinka. Jis pasakojo, kad krepšinio čempionato proga visus praeinančius link atvykimo salės pasitinka video instaliacija su bangą darančiais sirgaliais. Skrisdami atkreipkit dėmesį, nes mes to nepastebėjom ir manom, kad pastebi tik laukiantys, bet gi ne jiems tai skirta :)

nuotraukos kada nors papildys internetinius albumus arba šitą blogą. dar nežinau kaip pasielgsiu. o kol kas mėgaujamės vasara Lietuvoje :)